Sakoma, jog po rudens lygiadienio (rugsėjo 22 d.), kai dienos ima darytis trumpesnės nei naktys, kai baigiasi aktyvusis metas ir vis daugiau laiko praleidžiame namuose, „ugnis grįžta namo“. Baigiasi šiltos vasaros dienos, vasariški darbai ir pramogos, vis daugiau laiko praleidžiame su šeima, artimaisiais, prie jaukiai šildančio namų židinio.
Kiekvienas didesnis gamtos, astronominis virsmas paprastai siejamas su šventėmis: Velykos, Rasos, Kalėdos… O štai rudens lygiadienio virsmas neturi išlikusios ryškesnės su juo siejamos šventės. Tačiau pabaigus didelius darbus, prieš kiekvieną šventę buvo įprasta eiti į pirtį. Pirtis dažniausiai buvo kuriama šeštadienio vakare, jos šilumos užtekdavo visiems: vyrams ir moterims, vaikams ir senukams, neatsisakoma priimti ir užklydusį keleivį.
Šiuolaikiniams žmonėms pirtis visų pirma suprantama kaip pramoga, proga susiburti bendruomenei, bendravimo ir atsipalaidavimo priemonė. Visais laikais tai buvo labai svarbi jos funkcija. Tačiau šie metai ne tik mums, bet ir visam pasauliui atnešė savotišką virsmą ir priminė, jog didžiausia vertybė – namai, artimiausi žmonės. Liepsnojanti aktyvaus ir užimto pasaulio ugnis grįžo į namus, skatindama dalintis šiluma su savo artimiausiais, mylimiausiais, namiškiais, vaikais, tėvais…
„Profesionalių pirtininkų asociacija“, „Lietuviškos pirties akademija“, TV laida „Vantos lapas“ ragina visus, kas mėgsta pirtį, prisijungti prie idėjos – PIRMĄJĮ ŠEŠTADIENĮ PO RUDENS LYGIADIENIO PASKELBTI ŠEIMOS PIRTIES DIENA.
Šią dieną kviečiame visus, kas turi tokią galimybę, kūrenti pirtį (savo asmeninę ar nuomojamą) ir pakviesti į ją savo šeimą, artimiausius žmones. Tuos, kuriuos kviestumėte prie Kūčių stalo, su kuriais ridentumėte Velykų margučius. Dalinkitės pirties šiluma taip, kaip įprasta jūsų šeimoje ir taip, kaip geriausia jums. Kurkite savo tradicijas, ritualus, apeigas, procedūras. Jei nežinote, nedrįstate ar reikia patarimo – nebijokite klausti. Tačiau šios šventės esmė – pabūti su savais, savame rate, padėkoti, pasidžiaugti, padaryti vienas kitam kažką gero ir malonaus. Juk pirtis visų pirma labai asmeniškas, intymus, sakralus buvimas, švarinantis ne tik kūną, bet ir sielą, jausmus.
Pirties lankymo tradicija 2020 metais įtraukta į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Mes galime semtis įkvėpimo iš savo senųjų tradicijų, pasiimdami iš jų tai, kas prasminga, kas tinka mūsų laikams, mūsų realybei, augindami ir transformuodami jas savaip, kad tai, kas mums yra šiandiena, taptų gražia ir prasminga tradicija ateityje.
Kelios idėjos, Šeimos pirties dienai:
• Nėra namų be dūmų… Prieš pirtį buvo įprasta susitaikyti, pamiršti senas skriaudas ir klaidas. Puiki proga tai padaryti!
• Prisiminkite tuos artimuosius, kurie jau išėjo – jums priimtinu būdu palinkėdami jiems ramybės.
• Papuoškite pirties erdvę – juk šį kartą joje bus patys brangiausi jums žmonės.
• Jei įmanoma, pirties vaišėms ir procedūroms pasistenkite naudoti tai, kas jūsų pačių užauginta, surinkta, pagaminta.
• Po pirties įprasta apsirengti švariais drabužiais, tačiau bus labai gerai, jei pasistengsite, jog nors maža smulkmena būtų nauja, pirmąkart dėvima (pvz., naujos kojinės ar plaukų segtukas).
• Po pirties raskite laiko bendram pabuvimui, vakarienei.